- skriaudus
- 2 skriaudùs, -ì adj. (4)
1. K.Būg, Ser, DŽ, NdŽ greitai lūžtantis, trapus, traškus, graudus: Kietai užgrūdytas peilis bus labai skriaudùs Kp. Plutelė labai skriaudì, nevalgyk – dantis pagadinsi PnmR. Labai gardu, kada piernykai būna skriaũdūs PnmR.
2. Ser, NdŽ status, skardingas: Skriaũdūs upės krantai DŽ. Vaikščiojau skriaudžiaĩs kalnais Rk. Skriaudì pakriūtė Pl. Aukštos skriaudžios uolos kyšuoja iš vienos ir kitos pusės Vr. Tie kalneliai skriaudūs, aukšti ir neužjojami LTR(Pnm).
3. DŽ, NdŽ, Lg greitai tekantis, bėgantis, sraunus: Skriaudùs vanduo negilùs Lnkv. Mėlynasis karvelėlis po žalią girelę, geltonoji karosėlė po skriaũdžią upelę (d.) Mšk. Kai prijoste skriaudžios upės, žirgelius girdykit MitV277(Šl).
skriaudù n.: Skriaudù – te vien tik akmenai Lnkv. skriaũdžiai adv. Klov, Sk: Bėgūnas (strepetys) – smarki žuvis, eina teip smarkiai, kur vanduva skriaũdžiai bėga Lnkv. Pavasarį skriaũdžiai bėga upė Jnš.
Dictionary of the Lithuanian Language.